Kiekvienas žmogus turi nepakartojamą, tik jam vienam būdingą plaukų spalvą. Ir ši spalva taip pat kinta visa laika bėgant metams - nuo praktiškai bespalvio pūkelio kūdikystėje iki vėl gi netekusių spalvos, pražylusių plaukų senatvėje. Vaikai dažniausia turi šviesesnius plaukus, kurie laikui bėgant tamsėja. Po lytinio organizmo subrendimo natūralus plaukų atspalvis nekinta. Organizmui senstant ar dėl ligų, paveldimumo ir stresų plaukai gali pradėti formuotis žili, t.y. be pigmento. Natūralus plaukų atspalvis bendrūmoje priklauso nuo rasinės priklausomybės, nuo paveldimumo faktorių ir pan. Tačiau kiekvienu konkrečiu atvėju mūsų plaukų natūrali spalva visu pirma priklauso nuo natūralaus plaukų pigmento kiekio, vadinamo melaninu plaukuose. Aplamai plaukų ir odos atspalvių įvairovė yra sąlygojama pigmento būvimu ar nebūvimu, jo forma bei kiekiu plaukų struktūroje ir pan. Natūralių plaukų atspalvių diapazonas svyruoja nuo juodo (labai didelis pigmento kiekis) iki sidabriniai balto (beveik pilna pigmento stoka). Visi kiti natūralūs atspalviai susidaro dėl skirtingo minėto pigmento komponentų santykio. Šiuo metu natūralių plaukų atspalvių yra nustatyta apie 50, kurie yra sugrupuoti į 10 pagrindinių grupių: 5 grupės su labai stipriai pasireiškiančių pigmento kiekiu (juodas, kaštonų, rudas, rausvas ir šviesus) ir 5 grupės su mišrių pigmento santykiu (šviesiais kaštoninis, tamsiai rudas, šviesiai rudas, tamsiais kaštoninis, pelenų).