Makroelementais yra skaitomos mineralinės medžiagos, kurių žmogaus organizme yra daugiau nei 5 gramai nuo bendro kūno svorio. Mikroelementų pusiausvyros sutrikimai turi didelę įtaką į plaukų metabolizmą bei jų slinkimą. Čia yra pateikiami pagrindinių gyvybiškai svarbių mikroelementų sąrašas bei savybes:

 

1. Kalcis. Kalcis - vienas svarbiausių makroelementų raumenų audinio, miokardo, nervų sistemos, odos ir kaulinio audinio funkcionavime, esant kalcio deficitui pirmoje eilėje pasireiškia jo stoka šiuose audiniuose ir sistemose. 99 proc. organizme esančio kalcio yra kauluose bei dantyse, jis reikalingas jiems formavimosi metu ir suteikia tvirtumo, 1 procentas – kraujyje bei ekstraląsteliniame skystyje, kuris reguliuoja daugelį svarbių medžiagų apykaitos funkcijų. Kalcis reikalingas vykstant medžiagų transportui pro ląstelių membranas, neurotransmiterių atsipalaidavimui sinapsėse, atsipalaiduojant ir aktyvinant intraceliulinius ir ekstraceliulinius fermentus, širdies laidžios sistemos veiklai, kraujo krešėjimui, raumenų kontrakcijai, miokardo laidumui. Kad organizmas iš maisto pasisavintų kalcį, būtinas vitaminas D. Kalcio trūkumo požymiai: vaikams vystosi rachitas, sutrinka dantų vystymasis, suaugusiems vystosi osteomaliacija ir osteoporozė, sumažėjus kalcio plazmoje vystosi hipokalcemija ir traukuliai, padidėja nervų ir raumenų dirglumas, sutrinka kraujo krešėjimas, turi įtakos arterinei hipertenzijai atsirasti. Padidėjus kalcio kiekiui serume (hiperkalcemija) , atsiranda virškinamojo trakto atonija, inkstų nepakankamumas, psichozė, širdies veiklos ir kvėpavimo sutrikimai. Kalcio perteklius slopina cinko ir geležies pasisavinimą. Padidėjęs kalcio kiekis plaukų struktūroje yra pastebėtas pas žmones su skydliaukės hiperfunkcija, pas ligonius su chroniniu alkoholio hepatitu, su galvos traumomis ir smegenų sutrikimais, pas vaikus su cerebraliniu paralyžiumi, pas sergančius autizmu, nefrokalcinozu. Kalcio perteklius gali paskatinti cinko ir fosforo deficitą, tačiau sudaro kliūtį švino kaupimuisi kaulo audiniuose. Kalcio yra lapinėse daržovėse, špinatuose, petražolėse, avižose, perlinėse kruopose, piene ir pieno produktuose, austrėse, kalmaruose, sojos pupelėse, brokoliuose, garstyčių ir ropių lapuose, sūryje, varškėje, jūros kopūstuose, mėsoje ir jos subproduktuose, kviečių gemaluose, riešutuose, duonoje su grūdais.
2. Fosforas. Fosforas yra svarbus makroelementas reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. 80 procentų fosforo yra kauluose ir dantyse, kur jis sudaro junginius su kalciu, likusi fosforo dalis pasiskirsčiusi ląstelėse ir ekstraląsteliniame skystyje ir labai aktyviai dalyvauja metabolizme (fosforas yra nukleotidų ir nukleido rūgščių komponentas, fosforo junginiai įeina į fermentų sudėtį ir dalyvauja medžiagų apykaitoje kaip ATF energijos ir genetinės informacijos nešėjai. Fosforo trūkumo požymiai: sutrinka adenozintrifosfato ir kitų fosforo junginių sintezės sustrikimas, atsiranda hipofosfatemija, padidėja dirglumas, raumenų silpnumas, kraujo ląstelių pažeidimai, virškinamojo trakto ir inkstų disfunkcija (jei fosforo trūksta maiste, jo kiekis mažėja kauluose, o kituose audiniuose nekinta; jei vartojama pakankamai kalcio, fosforo trūkumas mažai tikėtinas). Fosforo pertekliaus požymiai: segant inkstų nepakankamumu fosforo kiekis kraujyje padidėja (hiperfosfatemija); fosforo perteklius maisto produktuose gali slopinti aktyvaus vitamino D susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme, ypač vyresnio amžiaus moterims, tuo tarpu jaunoms moterims fosforo perteklius ir kalcio stoka maksimaliai sumažina kaulų masę (didėja osteoporozės rizika). Fosforo yra mėsoje, paukštienoje, žuvies mėsoje, kiaušiniuose, piene ir pieno produktuose, riešutuose, ankštiniuose ir grūdiniuose produktuose.
3. Magnis. Magnis yra antras po kalio ląstelių katijonas. Magnis yra daugiau nei 300 fermentų kofaktorius, jis būtinas adenozintrifosfato (ATF) metabolizmui, riebalū rūgščių ir baltymų sintezei, gliukozei fosforilinti, nervų laidumui, raumenų atsipalaidavimui. Kartu su kaliu, magnis yra vienas pagrindinių vidinės ląstelės struktūros elementų, aktyvizuoja fermentus, kurie reguliuoja angliavandenio apykaitą, stimuliuoja baltymų formavimąsi, reguliuoja ATF (adenozintrifosforo rūgštis) energijos saugojimą ir išsilaisvinimą, mažina nervų ląstelių dirglumą, atpalaiduoja širdies raumenis. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 20-28 g magnio, 50-60 proc. šio kiekio yra kauluose, 26 proc. raumenyse, 14 proc. kituose audiniuose ir apie 1 proc. ekstraląsteliniame skystyje. Magnio trūkumo požymiai: hipomagnezemija, tremoras, raumenų spazmai, anoreksija, pykinimas, vėmimas. Magnio poreikį didina didelių kalcio, baltymų, vitamino D kiekių ir alkoholio vartojimas, psichinis ir fiziologinis stresas. Magnio trūkumas didina polinkį į širdies kraujagyslių sistemos susirgimus, hipertoniją, didina onkologinių susirgimų riziką. Magnio trūkumas plaukų struktūroje yra pastebėtas pas žmones su įvairiais odos susirgimais, emocijų sutrikimais (chroniniai stresai, chroninio nuovargio sindromas), su cukralige, su degeneracijos susirgimais. Padidėjusi magnio koncentracija plaukuose pastebėta esant skydliaukės hiperfunkcija, nefrokalcinozei, artritams, psoriazei ir kt. Magnio perteklius gali paskatinti kalcio ir fosforo deficitą. Magnio pertekliaus požymiai: magnio kiekio kraujyje padidėjimas (hipermagnezemija), centrinės nervų sistemos slopinimas, jautrumo sutrikimai,paralyžiai, hipotenzija, kvėpavimo nepakankamumas, širdies veiklos sutrikimai, sergant inkstų nepakankamumu didėja intoksikacija magniu rizika. Magnio yra abrikosuose, arbūzuose, bananuose, razinose, migdolų riešutuose, juodose slyvose, kakao ir šokolade, alaus mielėse, lapinėse daržovėse, petražolėse, burokėliuose, grikių, avižų, perlinių, ryžių ir sorų kruopose, piene, sūryje, jūros žuvies mėsoje ir jūros gerybėse ir kopūstuose, mėsos ir jos subproduktuose, riešutuose, daigintuose kviečiuose ir gemaluose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, duonoje su grūdais. Magnio itin gausu tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, jis yra chlorofilo sudedamoji dalis.
4. Kalis. Kalis vienas svarbiausių vidinės ląstelių struktūros elementas-elektrolitas ir eilės fermentų aktyvatorius, jis ypatingai reikalingas organizmo ląstelių „maitinimui“, raumenų veiklai, tame tarpe miokardui, organizmo vandens-druskos pusiausvyrai palaikyti, neiro endokrininės sistemos veiklai. Kalis sudaro 5 proc. visų organizme esančių mineralų kiekio, pagrindinis intraląstelinis katijonas. Kalio kiekio kritimai serume gali sutrikdyti širdies veiklą, jis būtinas nervų ir raumenų veiklai, dalyvauja reguliuojant organizmo osmosinį skysčių slėgį, rūgščių ir šarmų balansą, ląstelių sienelių pralaidumą, reikalingas angliavandenių ir baltymų apykaitai. Kalio trūkumo požymiai: hipokalemija, paralyžiai, širdies veiklos sutrikimai. Kalio pertekliaus požymiai: hiperkalemija, širdies veiklos sutrikimai, paralyžiai. Sumažėjęs kalio kiekis plaukuose dažniausia liudija apie asteniją (psichologinis ir fizinis išsekimas, pervargimas), inkstų funkcijų sutrikimus ir antinksčių funkcijų išsekimą, medžiagų apykaitos procesų sutrikimo riziką, organizmo gleivinės erezinių procesų vystymąsi (skrandžio-žarnyno trakto rūgštingumo pokyčiai ir opos, plonojo žarnyno susirgimai gimdos kaklelio būklės pokyčiai), endokrininės sistemos sutrikimas, bendrą organizmo išsekimą, odos sausumą, plaukų silpnumą ir blankumą. Kalio perteklius organizme gali atsirasti dėl vartojamų vaistų (šlapimą varančių ir tuštinimąsi skatinančių, hipotenzinių ir hormonų preparatų) perteklių, pernelyg didelio natrio ir cezio kiekių patekimo į organizmą. Kalio perteklius gali paskatinti kalcio deficitą organizme. Kalio yra abrikosuose, arbūzuose, bananuose, vyšniose, slyvose, razinose, juoduose serbentuose, mėlynėse, ankštiniuose daržovėse, kakao ir šokolade, grybuose, kopūstuose, morkose, kukurūzuose, bulvėse, petražolėse, pomidoruose, topinambure (žemės kriaušėse), krienuose, juodos arbatos lapeliuose, grikiuose, avižose, perlinėse ir sorų kruopose, ryžiuose, varškėje, mėsoje ir mėsos subproduktuose, piene, riešutuose, kviečių gemaluose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.
5. Natris. Natris sudaro apie 2 proc. visų organizme esančių mineralų kiekio, jis yra pagrindinis ekstraląstelinis katijonas būtinas vandens balansui, rūgščių ir šarmų balansui, osmosiniam spaudimui palaikyti. Dėl natrio trūkumo gali pasireikšti hiponatremija, sąmonės pritemimas, koma. Dėl natrio pertekliaus gali pasireikšti hipernatremija, koma, sąmonės pritemimas. Natrio yra natūraliame maiste nedaug, pagrindinis jo šaltinis – natrio chloridas (valgomoji druska) ir maisto produktai (konservuoti, sūdyti ir pan.) į kuriuos pridėta druskos.
6. Chloras. Chloras sudaro apie 3 proc. organizme esančių mineralų kiekio, jis yra pagrindinis ekstraląstelinis anijonas, būtinas rūgščių ir šarmų osmosiniam spaudimui, normaliam raumenų dirglumui, inkstų funkcijai palaikyti, skrandžio sulčių sudedamoji dalis, reikalingas kai kuriems elementams aktyvinti. Chloro trūkumo požymiai: hipochloremija, hipokaleminė alkalozė, kūdikiams – vystymosi sutrikimai. Chloro pertekliaus požymiai: padidėjęs ekstraceliulinis tūris, atsiranda hipertenzija. Daugiausia chloro yra gyvuliniuose produktuose.
7. Siera. Siera yra nemetalinė medžiaga, dažnai sutinkama gamtoje ir ęsa kiekvienoje augalinėje ir gyvulinėje ląstelėje. Siera yra biogeninis cheminis elementas, t.y. pastovi sudėtinė organizmo dalis. Biogeninis cheminis sieros aktyvumas pasireiškia sulfihidrilinių junginių SH, disulfidinių junginių su grupe S-S pavidale (cistein, cistin, methionin, gomocistein, glutation, koferment A, lipojaus rūgštis, tiamin (vitaminas B1), baltymai, praturtinti cisteinu). Siera yra antialergenas, ji didina organizmo atsparumą elektromagnetiniam spinduliavimui, toksinams, skatina DNR atnaujinimą. Žmogaus organizme sudaro 0,25 proc. kūno svorio. Siera turi labia svarbius tarpusavius ryšius su baltymais, sutinkama angliavandeniuose, tokiuose kaip heparinas (medžiaga, kuri priešinasi kraujo krešėjimui, ęsa kepenyse ir kituose audiniuose). Siera bendradarbiauja su tiaminu, pantoteno ir lipojaus rūgštimis bei biotinu, būtinų medžiagų apykaitai ir nervų sistemos sveikumui. Be to, siera atlieka labai svarbų vaidmenį ląstelių kvėpavime – procese, kai dieguonis ir kitos medžiagos naudojamos ląstelių kurimui ir energijos gavimui, padeda kepenims gaminti tūlžį, palaiko organizmo būklės pusiausvyrą. Mūsų organizme yra trijų aminorūgščių (cistino, cysteino ir metionino) sudėtyje ir reikalinga jungiamojo audinio baltymų sintezei. Šių aminorūgščių yra visuose baltymuose, daugiausiai jo yra insuline (hormonas, reguliuojantis angliavandenių apykaitą) ir keratine (sudėtingas baltyminis junginys, iš kurio pagrinde susideda odos epitelis, plaukai ir nagai). Siera labai svarbi kai kurių fermentų aktyvumui (arseno toksinis poveikis pasireiškia dėl jo gebėjimo sujungti fermentų sulfhidrilines grupes). Siera yra heparino ir chondroitinsulfato (kremzlinio audinio) sudedamoji dalis. Sieros yra plaukuose, odoje, kauluose, kremzlėse, tulžyje, nervų audinyje ir kituose organizmo ląstelėse. Siera dar vadinama “grožio mineralu” dėl to, kad palaiko plaukų struktūros glotnumą ir blizgesį, suteikia veido odai skaistumo ir jaunatviškumo. Sieros trūkumas pasireiškia tuo, kad plaukai blankiau atrodo, nagai lūžinėja, skauda sąnariai, padidėja trigliceridų lygis kraujije, vystosi hiperglikemija. Sieros yra liesoje mėsoje, paukštienoje, žuvies mėsoje, kiaušinių tryniuose, pupose, brokoliuose, kalafioruose, šparaginėse pupelėse, sojoje, kviečiuose, grikiuose, rūgiuose, miežiuose, žirneliuose, mielėse, česnakuose, svogūnuose, čili pipiruose, vynuogėse, agrastuose, obuoliuose.