Vitaminai yra vieni plačiausiai naudojamų maisto papildų. Tačiau dažniausia tai yra maisto papildų kompleksai, į kurių sudėtį, priklausomai nuo paskirties įeina be vitaminų ir tam tikri  mikroelementai  bei  makroelementai . Kaip jau žinome tam tikrų vitaminų stoka ar perteklius turi didelę įtaką į plaukų metabolizmą bei jų slinkimą. Labai dažnai kai oda yra sausa arba labai riebi, šerpetoja ir trūkinėja, plaukai skilinėja, slenka ir blankiai atrodo, mes pamirštame, kad visa tai ir begalė kitų problemų gali būti tieisiogiai susietos su vitaminų stoka. Vitaminų stoka – tai vieno ar kelių vitaminų ir mineralų trūkumas. Šie „gyvenimo aminai“, įeinantys į maisto produktų sudėtį, taip pat yra gyvybiškai svarbūs normaliam organizmo vystymuisi ir darbui, kaip ir vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai ir mikroelementai. Nors patys vitaminai neaprūpina mūsų organizmo energija ir maistingomis medžiagomis, tačiau be jų yra neįmanomas joks normalus gyvybiškas procesas. Pabandykime išsamiau panagrinėti vitaminų reikšmę ne mūsų sveikatai aplamai, o tik mūsų odos ir plaukų grožiui. Esant vitaminų ir vandens trūkumui odos paviršius tampa šiurkštus, sausėja ir trūkinėja, kinta odos atspalvis. Tokių problemų pagrindas dažnai slypi odos epidermio embrioninio sluoksnio kraujotakos sutrikime dėl vitaminų trūkumo, kas apsunkina odos ląstelių regeneravimo procesą – odos atnaujinimą. Be to, esant vitaminų trūkumui, ženkliai sumažėja elastino ir kolageno pluošto susidarymas, kurie ir esa odos paviršiaus pagrindas, todėl be vitaminų odos epidermis ir plaukai praranda savo stangrumą ir elastingumą, oda pradeda senti prieš laiką. Kokie gi vitaminai yra pagrindiniai odos ir plaukų grožio „sergėtojai“? Visi žemiau išvardinti vitaminai yra labai aktualus ir svarbus mūsų odos ir plaukų grožiui ir sveikumui, nes jie turi didelę įtaką į plaukų metabolizmą bei jų slinkimą, į odos epidermio ląstelių atnaujinimą:

1. Vitaminas A (retinol) - šio vitamino (dar vadinamo „riebus“ vitaminas) stoka turi įtaką į imuninę sistemą (akių, odos epitelio audinys, gleivinė, aklumas naktį, regėjimo kokybė, odos sausumas), be to vitaminas A labai greit suyra nuo šilumos, šviesos ar oro. Šis vitaminas yra svarbi apykaitos procesų grandis, saugo nuo odos ir gleivinės sausėjimo, šerpetosimo, normalizuoja riebalinių ir prakaito laikų veiklą. Su vitaminu A oda tampa minkštesnė ir elastingesnė dėka elastino ir kolageno padidėjimo odos struktūroje, kurie susidaro dalyvaujant šiam vitaminui. Retinolis yra vienas svarbiausių „kovotojų“ su odos senėjimu ir raukšlelėmis, jis greitina senų, suragėjusių ląstelių atsiskyrimą ir naujų ląstelių susidarymą. Tačiau vitamino A perteklius yra pavojingas organizmui. Šio vitamino perteklius pasižymi galvos skausmais, odos epidermio lupimusi, pykinimu, odos ir plaukų šiurkštumu, žvynuota oda, kaulų skausmais, nuovargiu, mieguistumu, be to sutrinka plaukų ląstelių keratinizavimas ir plauko folikulų aktyvumas, hepatososplenomegalija, kaulų sustorėsimas, nėščioms vitamino A perteklius yra pavojingas, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimą. Reikia labai atsargiai vartoti vaistus ir maisto papildus su vitaminu A, kad neperdozuoti dienos normą. Vitaminas A – grožio vitaminas; reikalingas regėjimui (tinklainės foto receptoriams), odos epitelio vientisumui ir lizosomų stabilumui palaikyti, glikoproteinų sintezei, dalyvauja odos ir riebalinių liaukų funkcijų reguliavimo atkuriamajame procese; gerina odos elastingumą, saugo odą nuo perdžiovimo ir šerpetojimo, antioksidantas, skatina ląstelių atsinaujinimą, stimuliuoja riebalinių liaukų veiklą, skatina riebalinių liaukų kanalų atsikratymą odos riebalų kamščių. Esant šio vitamino trūkumui blogėja epitelio apsauginė funkcija, silpnėja barjeras nuo kenksmingų mikrobų, todėl galima susirgti kokia nors odos liga, plaukai nublunka ir sausėja; didėja plaukų lūžinėjimas, pleiskanojimas, pasireiškia vištakumas, hiperkeratozė, kseroftalmija, keratomaliacija. Šio vitamino yra žuvų taukuose, žuvų ir gyvulių kepenyse, grietinėje, piene, kiaušinio trynyje, svieste, grietinėlėje, margarine su vitaminu A, pomidoruose, moliūgose, špinate, kopūstuose, rūgštiniuose, abrikosuose, persikuose, provitaminų (karotinoidų) yra morkose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, geltonuose vaisiuose, raudonajame palmių aliejuje.

2. B grupės vitaminai. Plaukų folikulų ląstelės turi labai intensyvų vystymosi tempą ir visi B grupės vitaminai yra svarbūs plaukų ląstelių metabolizmo funkcionavime. B grupės vitaminai sudaro atskirų vitaminų grupę turintys savo molekulių struktūroje ir aktyvume panašumų. Vitaminas B1 (Thiamin), B2 (Riboflavin), B3 (Niacin, vitaminas PP), B6 (Piridin), B12 (Cyanocobolamin), B9 (Folic Acid), B5 (Pantothenic Acid), B8 (Inositol), B4 (Cholin), B10 (PABA, vitaminas H1), vitaminas H (Biotin, koenzimas R). Biotinas yra ypatingai svarbus plaukų folikulų vystymosi metu. Visų šių B grupės vitaminų ar kai kurių iš jų stoka turi tiesioginę įtaką į viso organizmo būklę, o pasireiškia tai kaip odos problemos, plaukų slinkimas, akių ir nervų sistemos veiklos sutrikimai, burnos ir akių gleivinės uždegimai, nemalonus kūno kvapas, odos bėrimų padažnėjamas ir kt.. Vitaminas B9 suteikia odai sveiką išvaizdą, o kartu su vitaminais B5 ir B10 gali ilgam apsaugoti plaukus nuo žilsimo. B grupės vitaminų šaltiniai: sausos mielės, avižai, arachiso riešutai, kiauliena, jautiena, kiaušiniai, kepenys, morkos, žalios daržovės, melionai, abrikosai, moliūgai, avokado, augaliniai aliejai, pienas, kviečių daigai, žuvis:

 

Vitaminas B1 (Thiamin) – reikalingas centrinių ir periferinių nervų bei miokardo veiklai, yra antistresinis vitaminas, saugo kepenys, inkstus, odą, turi įtaką mąstymui; rekomenduojamas esant silpnam plaukų augimui, Seborėjos ir nuplikimo atvejais; greitina ląstelių regeneravimą, svarbus medžiagų (angliavandenių, riebalų, alkoholio) apykaitai, nerviniam impulsui plisti, jo stoka reiškiasi periferinių nervų uždegimu, periferine neuropatija, širdies veiklos sutrikimais, širdies nepakankamumu, sulėtėjusiais žarnyno judėsiais, susilpnėjusia atmintimi, dirglumui, galvos skausmais, Vernikės-Korsakovo sindromu. Šio vitamino yra gausu riešutuose, piene, kepenyse, alaus ir kepimo mielėse, inkstuose, kiaušiniuose, bulvėse, žaliuosiuose žirneliuose, rūginėje duonoje, ikruose, rūpaus malimo grūdų produktuose, sėlenose, ankštiniuose augaluose, mėsoje (ypač kiaulienoje, kepenyse).
Vitaminas B2 (Riboflavin) – rekomenduojamas esant seborėjai, suteikia plaukams sveiką išvaizdą. Šio vitamino trūkumas gali skatinti plaukų slinkimą. Šis vitaminas dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje; reguliuoja oksidavimo, atkurimo procesus audiniuose ir organuose, reguliuoja medžiagų apykaitą; turi įtakos augimui, akių veiklai. Trūkstant vitamino, mažėja kaulų čiulpų, kepenų ląstelių, limfmazgių aktyvumas, pradeda atrofuotis smegenų ląstelės, silpnėja rėga ir atsiranda akių pažeidimai (ragenos vaskuliarizacija, ambliopija), pasireiškia dermatozė, blogėja geležies įsisavinimas, trūkinėja lūpų kampučiai (ceilozė), pasireiškia burnos gleivinės uždegimas (stomatitas), lūžinėja nagai. Šio vitamino yra sūryje, piene, mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, grūdų produktuose su vitaminais, žaliuosiuose žirneliuose, arachiso riešutuose, sojoje, kefyre, „riaženkoje“, mielėse, kriaušėse, persikuose, morkose, burokėliuose, pomidoruose, žiedinėse kopūstuose, špinate.
Vitaminas B3 (Niacin, vitaminas PP, nicotinic acid, nicotinamid) – yra svarbus energijos apykaitos procesams, centrinės nervų sistemos veiklai, veikia kraujo apykaitą, praplėsdamas arterioles ir kapiliarus; šis vitaminas yra reikalingas oksidacijos-redukcijos reakcijoms, angliavandenių apykaitai; naudojama pleiskanojimo, Seborėjos ir plaukų slinkimo bei plikymo atvejais, aktyviai dalyvauja biocheminėse reakcijose, angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje, skatina ląstelių kvėpavimą; susidarant hemoglobinui ir hormonams; stiprina raumenų audinius; mažina ankstyvą pražilimą. Esant šio vitamino trūkumui sutrinka plaukų augimas. Vitamino trūkumas pasireiškia dermatitais, odos elastingumo sutrikimu, jos atspalvio pablogėjimu ir šerpetojimu, glositu, virškinamojo trakto ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais. Šio vitamino yra kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, rūpaus malimo grūdų produktuose, mielėse, jautienoje, salėrų lapuose, grybuose, pomidoruose, morkuose, burokėliuose, moliūguose, paprikoje, ropėse, grikių kruopose.

Vitaminas B4 (Cholin). Cholinas turi lipotropinių savybių (dalyvauja fosfolipidų sintezėje kepenyse), turi įtaką į baltymų ir riebalų apykaitą, nukenksmina eilę kenksmingų medžiagų, greitai atlaisvina kepenys nuo riebiųjų rūgščių. Cholinas – tai balti kristalizuoti milteliai, gerai tirpsta vandenyje ir alkoholyje. Cholinas yra vienas iš B grupės vitaminų, dažniausia būna kartu su kitu šios grupės vitaminu B8 - inozitoliu Cholinas labai efektyvus aterosklerozės profilaktikoje. Esant cholino trūkumui greitai prasideda riebalų infiltracija kepenyse, cholesterino koncentracija gali išaugti iki pavojingo lygio. Iš cholino (chlinerginio pluošto), medžiagų apykaitos procesų metu, yra gaminamas neirotransmitteris (medžiaga, perduodanti nervų impulsus) - acetilcholinas. Kai žmogui reikia susikaupti, susikaupęs organizme cholinas pavirsta acetilcholinu, kuris aktyvizuoja smegenų darbą. Smegenų nervų ląstelių ir jų priedų gyvybingumo palaikymui ir gamybai reikalingas labai didelis kiekis cholino. Maisto produktai, praturinti vitaminais, tame tarpe cholinu ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis gali atkurti pažeistas nervų ląstelių sistemas. Cholinas yra kiaušinio trynyje, sojoje, pupose, kepenyse, alaus mielėse, daigintuose kviečiuose, avižų kruopose, ryžiuose, varškėje. Idealiausiu cholino koncentratu, vartojamu gydomaisiais tikslais yra Lecitinas, nes jame yra dar ir inozitolis.

Vitaminas B5 (Pantothenic acid) – dar vadinamas augimo vitaminu, reikalingas medžiagų ir energijos apykaitai.  Balti smulkių kristalų milteliai, lengvai tirpsta vandenyje, sunkiau – spirite, silpnai higroskopiniai. Pantoteno rūgštis (nuo graikiško žodžio „pantoten“ – visur) plačiai pasiskirsto gamtoje, ji dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje bei acetilcholino sintezėje. Dideli šios rūgšties kiekiai yra antinksčių žievėje, ji stimuliuoja kortikosteroidų susidarymą. Žmogaus organizme ši rūgštis dideliais kiekiais gaminama žarnyno lazdele, todėl avitaminozė dėl šios rūgšties stokos nepastebėta, be to ši rūgštis įeina į kofermento A sudėtį, kuris atlieka svarbų vaidmenį oksidavimo ir acetiliavimo procesuose. Saugo kepenys, inkstus, odą, turi įtaką mąstymui, medžiagų apykaitai; rekomenduojamas esant ankstyvajam pražilsimu, plaukų slinkimui, odos susirgimams. Gerai veikia sausus ir lūžinėjančius plaukus. Šio vitamino yra kepenyse, inkstuose, kiaušinio tryniuose, žuvų ikruose, mielėse, gruduose. 
Vitaminas B6 (Piridoksin, piridoksal, piridoksamin) – svarbus baltymų apykaitai, fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, dalyvauja hemoglobino sintezėje, svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių, steroidų hormonų veiklai; reikalingas daugelio azoto apykaitos reakcijų (transamininimui, porfirino ir hemo sintezei, nikotino rūgštoes susidarymui iš triptofano), linolino rūgšties apykaitai, saugo kepenys, žarnyną, inkstus, odą, turi įtaką smegenų veiklai; naudojamas esant plaukų slinkimui, niežuliui, pleiskanojimui, odos sausumui. Vitamino trūkumo požymiai: traukuliai vaikams, anemija, neuropatija, seborėją primenantys odos pažeidimai. Vitamino perteklius pasireiškia periferinių nervų pažeidimais. Šio vitamino yra gausu kukurūzuose, žirneliuose, kepenyse, inkstuose, mielėse, žuvų mėsoje, riešutuose, piene, kiaušinio trynyje, kruopose, mėsos subproduktuose, rupaus malimo grūdų produktuose, ankštiniuose augaluose.
Vitaminas B7 (Biotin, vitaminas H, koenzim R) dalyvauja ląstelių ir daugelio organizmų augimo procese (aktyvus D-izomeras), yra karboksilazės kofermentas, turi struktūros gijimo greitinančių savybių, apvelka ir greitina vidinių plaukų struktūrų regeneravimą. Biotinas (biotin, nuo graikų kalbos „bios“ – gyvenimas) ne skaldomas virškinamajame trakte, neįsigeria, nors ir esa maisto produktuose. Biotino molekulėje yra sieros, todėl šis vitaminas yra ypatingai aktualus plaukų ir odos struktūrai, didina odos atsparumą, neleidžia vystytis seborejai, uždegiminiams odos procesams, odos šerpetosimui, sausėjimui, senėjimui; įeinanti į biotino cheminę sudėtį siera skatina plaukų formavimą ir augimą, stimuliuoja stipresnių plaukų augimą. Gamtiniai sudėtiniai baltymai, turintys savo struktūroje biotiną, patekus į organizmą, veikiami proteolize su laisvojo biocitino išlaisvinimu,.kuris yra veikiamas kepenų ir kraujo biocitinazės hidrolize su biotino ir lizino susidarymu. Biotinas yra prostetinė grupė karboksilinimo fermentų, todėl jis yra reikalingas aukštųjų riebiųjų rūgščių ir rūgštinių-acto rūgšties sintezei, t.y. turi poveikį į angliavandenių ir lipidų apykaitą. Be to biotinas dalyvauja purinų sintezėje, įeinančių į nukleido rūgščių ir nukleotidų struktūrą, dalyvauja riebalų apykaitoje ir gamyboje, medžiagų apykaitoje (oksalacetilo rūgšties karboksilinime ir dekarboksilinime), skatina naujų ląstelių gamybą, greitina amino- ir riebiųjų rūgščių metabolizmo procesus; turi aktyvų prieš seborejinį poveikį, padeda seborejinio dermatito atvejais, nagų lūžinėjimo ir įskilimo, organizmo augimo ir vystymosi atvejais, apsaugo nuo odos senėjimo, plaukų slinkimo, odos uždegimų, ženkliai gerina plaukų augimą. Vitamino trūkumas pasireiškia : dermatitu, glositu, metaboline acidoze, mieguistumu, padidintų nuovargiu, nuotaikos ir jėgų stokoje, dirglumu, apetito sumažėjimu, depresija, anoreksija, anemija; pakinta odos išvaizda (oda tampa sausa, šerpetoja, parausta), burnos gleivinė turi pilkšvą atspalvį, su laiku atrofuojasi liežuvio spieneliai, atsiranda raumenų skausmasi ir silpnumas, padidėja plaukų slinkimas, vystosi plikumas ir t.t.. Biotino poreikis atsiranda kai ilgai tenka vartoti antibiotikus, kurie slopina žarnyno mikroflorą, gaminančia biotiną. Žmonėms ir gyvūnams yra labai svarbus biotinas, kurį sintezuoja jų žarnynų mikroflorą. Biotinas yra beveik visuose augalinės ir gyvulinės kilmės produktuose, pagrinde surištoje formoje (augalinėse produktuose biotinas yra laisvoje ir surištoje būklėje). Šio vitamino yra kepenyse, inkstuose, kiaušinio trynyje, žiediniuose kopūstuose, riešutuose, ankštiniuose, piene, bulvėse, svogūnuose, pomidoruose, špinatuose.

Vitaminas B8 (Inositol) - organininis cheminis junginys, gaminamas organizme esant fitazės enzimo poveikiui, yra lecitino ir spermos sudėdamoji dalis, stimuliuoja virškinamojo aparato motorinę funkciją. Inozitolis dalyvauja riebalų apykaitos reguliavime, mažina cholesterolio lygį kraujuje, saugo nuo aterosklerozės vystymosi ir nutukimo, gerina kraujo reologiją (kraujo tėkmę) ir apsaugo nuo trombų, skatina arterijų sienelių elastingumą, gerina nervų signalų perdavimą, jis labai reikalingas teisingam nugaros smegenų ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui. Inozitolis reguliuoja vario ir cinko balansą organizme, skatina nervingumo ir dirglumo mažėjimą, gerina miego kokybę, ramina, gerina akių sistemos funkcionavimą ir būklę, jis yra būtinas spermatozoidų gamybai ir reprodukcijai gerinti, dalyvauja lecitino gamybos procese, gerina dėmesio koncentraciją ir atmintį, dalyvauja DNR replikacijos procese ir baltymų sintezėje, skatina kaulų ir raumenų audinių augimą, stabdo kepenų distrofiją, palaiko kraujagyslių sistemą geram stovyje, svarbus normaliam nervų sistemos funkcionavimui, gerina smegenų veiklą. Inozitolis yra ciklinis šešių atomų ciklo-geksano spiritas, biologinės jo savybės sutampa su cholinu, tačiau mažiau išreikštos. Jis dalyvauja baltymų apykaitoje, įeina į fermentų sudėtį (būtent amilazės), skatina pieno ir pirovynuoginių rūgščių susidarymą, normalizuoja angliavandenių apykaitą, dalyvauja lipidų apykaitoje, širdies ritmo ir žarnyno bei skrandžio veiklos reguliavime, gerina protinę veiklą ir mažina smegenų „nuovargį“, kaip lecitino sudėtinė dalis padeda riebalų apykaitoje ir tirpdo cholesterolį, stimuliuoja plaukų augimą, mažina jų slinkimą. Žmogaus organizme šis ypatingas vitaminas sintezuojamas iš gliukozės širdies, kepenų, inkstų ir kitų organų audiniuose, su krauju jis patenka į visas ląsteles, ypač didelė jo koncentracija patenka į smegenų ląsteles ir kaupiasi apsauginėje membranoje, tačiau kol inozitolio molekulė yra kraujuje, ji praktiškai yra neveikli, bet pakliuvus į nervų ląstelę išvysto nepaprastai aktyvią veiklą. Ląstelių membranoje iš inozitolio molekulių susidaro didelio aktyvumo fosforo rūgšties druskos, kurios atgaivina milijardus kalcio jonų, atsakingų už nervų impulsų perdavimą. Tokių būdu inozitolis stimuliuoja organizmo ląstelių veiklumą ir gerina medžiagų apykaitą. Vitamino trūkumas pasireikia tokiais simptomais kaip stresinė būklė, nemiga, padidintas cholesterolio kiekis kraujuje, prastas regėjimas, odos bėrimai, plaukų slinkimas, plikumas. Kosmetikoje naudojamas augalinės kilmės inozitolis (pagrinde sojos), veikia biologinius procesus odos ir plaukų pviršiuje, mažina odos berimus, plaukų slinkimą, plikimą, greitina plaukų augimą. Maždaug tris ketvirtosios vitamino B8 paros poreikio gamina pats organizmas, jis ženkliai geriau pasisavinamas kartu su vitaminu E. Vitaminas B8 skatina plaukų vystymąsi ir augimą. Inozitolis sutinkamas gyvulinės ir augalinės kilmės audiniuose (gyvulių audiniuose jis yra fosforo junginių, riebiųjų rūgščių ir azoto sudėtinė dalis, augalų audiniuose jis aktyvina fitino rūgštį, kuri gali perdaryti kalcį, magnį, geležį ar cinką į nepasisavinamas druskas ir išimti jas iš medžiagų apykaitos). Tačiau tik idealiai veikiantis žarnynas gali pasisavinti inozitolį iš maisto produktų, nes tam reikalingas labai didelis kiekis fitazės fermento, kuris yra skrandžio sultyse ir žarnyno klostėse. Prasta (ar netaisyklinga) mityba dažniausia sutrikdo žarnyno mikroflorą ir veda prie inozitolio deficito. Vitamino B8 yra melionuose, kopūstuose, bulvėse, burokėliuose, pomidoruose, braškėse, ypač daug jo yra daigintuose kviečiuose, sezamo sėklų aliejuje, kepenyse, mėsoje, galvijų širdyje, grūdiniuose kruopose, sojoje, pupose, piene, rupaus malimo duonoje, daržovėse, vaisiuose, greipfrutuose, žuvų ikruose.
Vitaminas B9 (Folic acid) – reikalinga normaliam eritrocitų brendimui, purinų, pirimidinų ir metioninų sintezei; skatina plaukų augimą. Vitamino trūkumo požymiai: kraujo pakitimai: pancipenija, megaloblastozė, ypač nėščioms, vaikams, sergant malabsorbcija. Šio vitamino yra šviežiose lapinėse daržovėse, vaisiuose, mėsos subproduktuose, kepenyse, mielėse.
Vitaminas B10 (PABA - Para-Amino-Benzoic Acid, vitaminas H1, faktorius R) – tirpstantis vandenyje bespalviai vitamino kristalai, folio rūgšties struktūrinis komponentas, mikrobinis vitaminas, tame tarpe ir pieno rūgščių bakterijų. Žmogaus organizme šis vitaminas sintezuojamas storojo žarnyno mikroflorą ir naudojamas folio rūgšties sintezei – svarbiausiam prieš aneminiam faktoriui. Esant šio vitamino trūkumui sutrinka odos ir plaukų pigmentacija (vitiligo, pražilsimas), sulėtėja augimas, sutrinka hormonų veiklą ir kt. Vitaminas B10 dalyvauja odos ir plaukų pigmentacijos procesuose, veikiant saulės spinduliams vitaminas B10 paveikiamas foto-cheminiais faktoriais, kurie sintezuoja medžiagas, stimuliuojančius pigmento (melanino) formavimąsi; mažina ankstyvą pražilsimą, pražilsimą po stresų, teigiamai veikia plaukų augimą, naudojamas vitiligo (baltos dėmės) gydymui bei odos apsaugai nuo žalingų UV spindulių. Šio vitamino yra sėlenose, kepenyse, inkstuose, melasoje, kviečių daiguose, jogurte.

Vitaminas B12 (Cyanocobalamin, kobalamin) – reikalingas normaliam eritrocitų brendimui, neuronų funkcionavimui, DNR sintezei, susijusiai su folatų koenzimais, metionino sintezei; rekomenduojamas esant visų tipų seborejai. Vitamino trūkumas pasireiškia perniciozine anemija, megaloblastine anemija, sisteminiais sutrikimais. Šio vitamino yra kepenyse, mėsoje, kiaušiniuose, piene ir peino produktuose.

Vitaminas В13 (Orotic acid) - teigiamai veikia kepenų būklę, greitina kepenų ląstelių regeneravimą, gerina reproduktyvumą, vaisiaus vystymąsi. Pagrindinis šaltinis: kepenys, pieno produktai, alaus mielės.
Vitaminas В15 (Pangamic acid) - gerina audinių kvėpavimą, didina deguonies panaudojimą audiniuose ir dalyvauja oksidavimo procesuose, stimuliuoja šiuos procesus, naudojamas esant aštriai ir chroninei intoksikacijai. Vitamino trūkumas neigiamai veikia plaukų formavimąsi. 
 
3. Vitaminas C (Ascorbic acid). Askorbo rūgštis nepakeičiamas dalyvis kolageno pluošto gamyboje, t.y odos, kraujagyslių, vidaus organų audinių, dantų, kaulų ir dantenų „statybinė medžiaga“. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą iš grūdinių maisto produktų ir daržovių. Vitamino C stoka pasireiškia tam tikrais susirgimais (burnos ir nosies problemos, skorbutas). Vitaminas C ypatingai svarbus kolageno formavime, nes proteinas yra reikalingas ne tik odos sveikumui palaikyti, bet ir kaulų, sausgyslių ir audinių formavime. Pačio vitamino C stoka turi netiesioginę įtaką į plaukų slinkimą, tačiau turi įtaką į odos būklę besiformuojant plaukų ląstelėms. Šis vitaminas yra būtinas kauliniam audiniui, kolageno susidarymui, kraujagyslių funkcionavimui, audinių kvėpavimui, žaizdų gijimui, turi antioksidacines savybes; rekomenduojamas visų odos ir plaukų susirgimo atvejais. Vitamino trūkumas pasireiškia skorbutu (kraujosruvų, dantų netekimu, gingivitu, kaulų pažeidimais), imuninės sistemos silpnėjimu, sausėjimui ir balkšvumui, nagų sluoksniavimuisi, inkštirais ( C gipovitaminozė). Šio vitamino yra citrusiniuose vaisiuose, agrastuose, obuoliuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, žaliuosiuose pipiruose, juoduose serbentuose, erškėtuogėse, uogose, žaliose daržovėse, aguročiuose ir jautienoje.
4. Vitaminas D (Cholekalciferol, ergokalciferol, kalciferol) – vitamino D susidarymas žmogaus organizme vyksta saulės (ultravioletinių) spindulių dėka, todėl jo trūkumas stipriau jaučiamas žiemos ir rudens periodu, jis skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą, kaulų mineralizaciją, kalcio reabsorbcija inkstų kanalėliuose. Vitamino trūkumas pasireiškia rachitu, kartais su traukuliais, kaulinio audinio pažeidimais (osteomaliacija, osteoporoze), širdies veiklos ir nervų sistemos sutrikimais, plaukų slinkimo padidėjimu ir nagų lūžinėjimu, odos ligomis, (šlampanti egzema). Pertekliau požymiai pasireiškia anoreksija, inkstų nepakankamumu, audinių ir organų kalkėjimu. Šio vitamino yra piene, žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, žuvų ir gyvulių kepenyse, mielėse, augaliniuose aliejuose.
5. Vitaminas E (A-tokoferol, tokoferol acetat, kiti tokoferoliai) – „grožio, jaunatviškumo vitaminas“ - intraląstelinis antioksidantas, sujungia laisvuosius radikalus biologinėse membranose, saugo odos ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, neleidžia oksiduotis preparatuose esantiems riebalams ir aliejams; turi prieš uždegiminį poveikį, gerina odos tekstūrą; lėtina raukšlių formavimąsi ir senėjimą, drėkina odą ir didina jos tamprumą, gerai prasiskverbia per odą, gerina kraujodarą, rekomenduojamas esant bet kokio tipo seborejai, aprūpina plauko svogūnėlius maistingomis medžiagomis, skatina jų augimą. Vitamino trūkumas pasireiškia eritrocitų irimo pagreitėjimu (hemolizei), nervų pažeidimais, kreatinurija, vaškinių medžiagų kaupimosi raumenyse. Vitamino perteklius pasireiškia sąveikoje su fermentais. Šio vitamino yra aliejuje, kviečių gemaluose, lapinėse daržovėse, kiaušinio trynyje, saulėgrąžų sėklose, visuose produktuose, kuriuose yra aliejus (pvz., margarine, majoneze ir t.t), riešutuose, ankštiniuose.
6. Vitaminas F (poli sočiųjų riebiųjų rūgščių eterių kompleksas) – žmogaus organizme ne sintezuojamas, tačiau jis pasirūpina odos ir plaukų sveikumu, mažina jų blankumą, kovoja su ankstyvu odos senėjimu, didina odos stangrumą ir elastingumą, mažina cholesterolio kiekį kraujuje, skatina viršsvorio mažėjimą. Esant šiam vitaminui reguliuojama odos lipidų apykaitą; esant šio vitamino trūkumui oda sausėja, šerpetoja, lėtėja plaukų augimas; rekomenduojamas nuplikimo, slinkimo atvejais; lūžinėjantiems, sausiems, jautriems plaukams suteikia natūralaus blizgesio, mažina pleiskanojimą. Šio vitamino šaltiniai: žuvų taukai, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, saulėgrąžų sėklos
7. Vitamino K grupė (Filochinon, menachinon, naftochinon) – reikalingas protrombinui ir kitiems krešėjimo faktoriams bei kaulų baltymams susidaryti, turi balinantį efektą odai, mažina uždegiminius procesus ir audinių brinkimą, gerai veikia kraują. Vitamino deficitas dažniausiai nepriklauso nuo maisto produktų, praturtintu šiuo vitaminu, trūkumo, nes jis sintezuojamas dideliais kiekiais pačiame organizme, normalios žarnyno mikrofloros veikimo dėka (išskirtis - naujagimio žarnyno flora negamina šio vitamino). Vitamino trūkumas pasireiškia kraujavimais, sukeltais protrombino ir kitų krešėjimo faktorių trūkumais, osteoporoze. Šio vitamino yra lapinėse daržovėse, kiaulienoje, kepenyse, aliejuje, jūros kopūstuose, žiedinėse kopūstuose, kopūstuose, pomidoruose, morkose, špinatuose, bulvėse, svogūnuose, lęšiuose, ir žaliojoje arbatoje.
8. Vitaminas P (Rutin, citrin; „prasiskverbimo“ vitaminas) – didina kraujagyslių rezistenciją, jungiasi į vieną grupę medžiagų su panašiu biologiniu aktyvumu: katechinai, chalkonai, dihidrochalkonai, flavinai, flavonai, izo-flavonai, flavanolos ir kt. Visi jie turi P-vitamino aktyvumą, kurių struktūros pagrinde yra difenilpropano angliavandenio chromono ir flavono skeletas, todėl jie visi vadinami „bio-flavanoidais“. Vitamino P bioflavanoidai glaudžiai susije su vitaminu C funkcionavimu organizmo oksidavimo-atkūrimo procesuose, sudaro vieningą sistemą (Askorutino gydomasis kompleksas). Esant vitamino P trūkumui ar stokoje padidėja kraujagyslių kraujosruvos, pastebimas greitas nuovargis, skausmai galūnėse, bendras nusilpimas. Bioflavanoidai stabilizuoja jungiamojo audinio pagrindinę medžiagą. Pagrindiniai šio vitamino šaltiniai: augaliniai produktai (daržovės, vaisiai), kuriuose yra vitamino C.