Plauko kamieno sandara
|
|
|
Matomo virš odos paviršiaus augančio plauko kamieno vidinė struktūra yra formuojama dar po oda plauko folikule: 1 - epidermis; 2 - derma; 3 - hipoderma (poodinis riebalų sluoksnis); 4 - riebalinė liauka; 5 - praplatėjimo zona; 6 - plauko žvyneliai (išorinis sluoksnis); 7 - plauko žievė (vidutinis sluoksnis); 8 - plauko šerdis (vidinis folikulo sluoksnis); 9 - derminis plauko spėnelis.
Plauko kamieno vidinė struktūra susideda iš trijų pagrindinių sluoksnių: iš vidinio (plauko šerdis - 1), vidutinio (plauko žievė - 2) ir išorinio (plauko žvyneliai - 3).
1 - šerdis (medula) – plauko šerdį sudaro stambios apvalios formos minkštos švelnios struktūros baltyminės ląstelės, susidedančios iš ilgų plonų pluoštinių ląstelių (atlieka “kaulų smegenų” funkciją). Plauko šerdis, turėdamas oro tarpus, veikia kaip termoreguliatorius. Šios ląstelės esa labai arti viena kitos, bet link plauko galiuko jų pomažu mažėja ir plauko galiukai dažniausia jau neturi šerdies ląstelių. Be to senstant organizmui gali iš viso nesiformuoti, o labai plonuose ir trapiuose plaukuose šio sluoksnio iš viso nėra.
2 - žievė (cortex) – plauko žievės vidinis sluoksnis vadinasi pluoštiniu sluoksniu ir susideda iš pailgų pluoštinių glaudžiai prigludusių suragėjusių ląstelių su pailgos formos branduoliu. Vidinę skaidulinę žievės dalį sudaro centrinis plauko stiebo branduolys, turtingas proteino medžiagomis ir dideliu sieros kiekiu, yra atsakingas už mechanines stiebo savybes. Pluoštinė plauko žievės struktūra susideda iš keratino pluošto ir pigmento melanino granulių. Keratino skaidulos susideda iš mažai sieros turinčio proteinų, suspaustų į didesnių skaidulų gumulėlius ir tarpląstelinės medžiagos, kurią sudaro daug sieros ir cysteino turintys proteinai (a-spiralės skaidulinės tarpląstelinės medžiagos junginys yra ypač stiprus ir atsparus tempimui ir sukimui ir turi įtaką plauko formos pakeitimams darant cheminį plaukų sušukavimą ar tiesinimą). Šiuose pluoštinėse ląstelėse yra pigmento granulių (dažomosios medžiagos) – melanino. Melaninas susideda iš melanocitų , jis yra plauko žievėje dviejų formų: išsklaidytoje ir grūdėtoje formoje. Išsklaudytos formos melaninas nudažo plaukus nuo šviesiai gelsvos iki rudos spalvos, grūdėtos formos melaninas nudažo plaukus nuo variniai rudos iki mėlynai juodos spalvos. Plauko spalvai turi įtaka deguonies burbuliukai, kurių yra ir plauko šerdyje ir plauko žievėje. Jeigu plauko žievėje yra daugiau melanocitų nei deguonies burbuliukų, plaukų spalva bus tamsiai ruda ar varinė, arba juoda. Kuo daugiau yra deguonies burbuliukų plauko žievėje, ir šerdyje, tuo šviesesnė bus natūrali plaukų spalva. Nepakartojamą natūralią plaukų spalvos pagrindą sudaro šių dviejų melanocitų rūšių santykis. Žmogui bręstant ir senstant melanocitų aktyvumas mažėja ir plauko spalva gali keistis: gali tamsėti arba šviesėti iki baltumo, šviesėjimas yra susijęs su deguonies burbuliukų padidėjimu ir melanino kiekio sumažėjimu. Neesant pigmentui plaukai atrodo balti. Nepriklausomai nuo amžiaus baltų (žilų) plaukų gali atsirasti sutrikus nervų sistemai. Melaninas netirpsta vandenyje, bet pakankamai gerai tirpsta šarminėje ar koncentruotoje rūgštinėje aplinkoje. Plauko žievė reaguoja į chemines medžiagas (cheminis plaukų sušukavimas, tiesinimas, dažymas, šviesinimas ir t.t.).
3 - žvyneliai (cuticle) – žvynelių sluoksnis sudarytas iš vienas ant kito prigludusių žvynelių. Tai chemiškai atspari ir tvirta struktūra, kuri susidaro iš trijų sluoksnių: išorinio apvalkalo, žvynelių ir membranos. Išorinis apvalkalas tai plonų suragėjusių ląstelių sluoksnis, kuris yra tik ant jaunų plaukų, kurie dar nėra sugadinti šarminių preparatų poveikiu. Žvynelinis sluoksnis susideda iš suragėjusių plokščios formos permatomų lapelių pavidalo nebranduolinių ląstelių, augančių ir pasiskirsčiusių panašiai kaip žuvies žvyneliai ar eglės konkorėžio žvynai. Šis plonas žvynelių sluoksnis saugo plauką nuo išorinių veiksnių. Kai plaukai yra veikiami šarminiais preparatais, žvyneliai “prasiskleidžia” ir plaukas atrodo matinis, nežvilga. Kosmetinių preparatų, karščio, mechaninio šukavimo ar sukimo poveikis žaloja žvynelius per visą plauko ilgį. Geros būklės lygūs žvyneliai žvilga ir atspindi šviesą (šviesūs sveiki plaukai atspindi mažiau šviesos, sveiki juodi plaukai atspindi daugiau šviesos). Dėka organinių rūgščių šarmų poveikis išnyksta ir žvyneliai vėl susiglaudę dengia visą plauką. Membranos sluoksnio paskirtis – sujungti plauko žvynelius su plauko žieve. Membrana susideda iš porėtos medžiagos. Kai žvyneliai labai glaudžiai guli vienas kitą, jie atspindi šviesą ir atrodo žvilgantys. Plauko žvilgesys priklauso ir nuo riebalinių liaukų veiklos būklės, jei riebalų kiekis ir jų struktūra atitinka normą, tuomet plaukas yra pakankamai suteptas šiuo natūraliu „balzamu“, nepraranda drėgmės, yra minkštas ir elastingas.
|