Plaukai pradeda formuotis jau embrione ir auga ne vienodai, o ciklais. Kiekvienas atskiras plaukas (2) yra formuojamas svogūnėlyje, kuris sudaro vaisingąją folikulo (1), o taip pat ir giluminės plauko pradžios dalį, t.y. jo daigųjį centrą. Savo ruožtu folikulo dugne esantis derminis spenelis teikia visas maistingąsias medžiagas svogūnėliui iš kraujo kapiliarų. Prie folikulo stiebo prisitvirtina ir plauko "antriniai" organai - plauko raumuo (3) bei riebalinė liauka (4). Paskutiniais tyrimais yra įrodyta, kad būtent folikulas augina plauką, t.y. augina svogūnėlį iš kurio vėliau susiformuoja plaukas. Folikulą galima sulyginti su maža bet itin galinga „gamykla“, kuri per visą žmogaus gyvenimą vargu kada sustabdo savo gamybą. Šios plaukų „gamyklos“ unikalumas slypi tame, kad tai yra praktiškai vienintelis žmogaus organas (išskyrus patį epidermį ir nagus), kuris per visą savo gyvavimą patiria nuolatinius pasikartojančius ciklus, arba, kitaip tariant augina naujus plaukus. Taigi plaukai auga visą laiką - naujos ląstelės formuojasi, subresta ir "užmiega", atsiskirus nuo derminio spenelio, tada apačioje formuojasi sekantis plaukas ir stumia ankstesnį aukštyn plauko folikulo kanalu. Plaukai augs kol yra gyvas derminis spenelis. Jei išrauti plauką kartu su šaknim, vėl išaugs naujas plaukas, tačiau jeigu suirs derminis spenelis naujas plaukas neišaugs niekada. Naujas plaukas pakeičia senąji sekančiu būdu: senojo plauko svogūnėlis iširsta ir atsiskiria nuo derminio spenelio, ir po to kyla aukštyn kartu su pačiu plaukų plauko kanalu ir išslenka, tuo tarpu, naujas plauks formuojasi apačioje intensyvaus ląstelių dalinimosi dėka prie derminio spenelio - ir viskas kartojasi iš naujo. Sparčiausiai auga žmonių nuo 7 iki 30 metų amžiaus plaukai, be to, daugumos moterų galvos plaukai auga greičiau negu vyrų, o po 50 metų amžiaus jų augimas ir bendra būklė pradeda blogėti. Plaukų gyvavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 10 metų, priklausomai kaip nuo organizmo bendros būklės, taip ir specifiškai nervų ir endokrininės sistemos einamosios būklės. Plaukų gyvavimą įtakoja lytis, amžius, plaukų tipas, paveldimumas ir sveikata. Klimatinės sąlygos ir orų sezoniniai svyravimai taip pat įtakoja plaukų augimą. Plauko gyvavimas dalinamas į keturias augimo fazes: naujo plauko susidarymo ir aktyvaus augimo (Anagen) fazė - A, šio plauko augimo pereinamasis periodas – augimo lėtėjimo ir atžangos (regresijos) fazė (Catagen) - B, ir, per „išaugusio“ plauko ramybės bei iškritimo fazės (Telogen) - C, po to vėl grįžimas prie pradinės naujojo plauko susidarymo ir aktyvaus augimo (Anagen) fazės ir t.t. Taigi, nors mes kalbame apie keturias plauko augimo fazes, yra aišku, kad tai yra nuolatinai kintantys dinaminiai procesai ir šis fazių nustatymas padeda geriau suprasti žmogaus plaukų auginimo ciklus. Nurodoma vidutinė laiko trukmė kiekvienai šių fazių gali skirtis priklausomai nuo individualių organizmo savybių: amžiaus, mitybos, hormonalinių ir kitų fiziologinių bei pataloginių faktorių.