Plaukų forma priklauso nuo folikulo formos ir jų pasiskirstymo odoje vietos, nuo keratino kompozicijos plauko šerdyje, nuo rasės ir galų gale nuo individualių ypatumų. Dar galima sakyti, kad plauko forma gali priklausyti ir nuo šaknies formos: jeigu folikulas turi tiesią formą, tai ir plaukas bus tiesios formos (1), jeigu folikulo forma yra pusmėnulio, tai ir plaukas išaugs banguotas (2), jeigu folikulo forma yra spiralės, tai ir plaukas bus garbanuotas (3), nes plauko struktūrai besiformuojant ir ragėjant folikule, plaukas priima folikulo formą. Skirtingose galvos vietose gali būti derinys įvairių formų plaukų, be to būna atveju, kai staiga pasikeitus žmogaus organizmo sveikatai ar svoriui, pasikeičia ir plaukų formą bei struktūra. Taigi yra skirstomos trys pagrindinės plaukų formos: tiesūs (1), banguoti (2)  ir garbanot (3). Tiesūs dar skirstomi į tiesius ir plokščiabanguotus; banguoti - į siaurabanguotus ir plačiaibanguotus; garbanoti - į savaime sukančiuosius, silpnai garbanotus, stipriai garbanotus, silpnus spiralinius ir tamprius spiralinius. Plauko skersmens forma tiesiogiai priklauso nuo plauko svogūnėlio formos: iš apvalios formos svogūnėlio išauga tiesūs, apvalaus skersmens ir dažniausiai ilgas plaukas, iš ovalios formos svogūnėlio išauga ovalo skersmens banguoti vidutinio ilgio plaukai, iš svogūnėlio pupos formos išauga juostinio ovalo skersmens ypač garbanoti, kietos tekstūros ir trumpesni nei vidutinio ilgio plaukai.

 

Tiesūs, banguoti ir garbanoti plaukai yra pateikiami kaip sveiki normalūs plaukai. Sveikų plaukų išorinis žvynelių sluoksnis, sudarytas iš keratino epidermio ląstelių, primena čerpėmis dengtą stogą. Išorinis žvynelių sluoksnis yra pakankamai tvirtas ir saugo vidinį plauko žievės sluoksnį. Plauko žievė sudaryta taipogi iš mirusių keratino plokščių ir suspaustų kartu ląstelių pluošto (žr. plaukų biologija). Skirtumas tarp tiesių, banguotų ir garbanotų plaukų yra jų formoje. Tiesūs plaukai yra apvalūs arba beveik skritulio formos, banguoti plaukai turi ovalo formą ir garbanoti plaukai turi plokštesnio ovalo formą. Stebėtina jog garbanoti plaukai turi raitytus plaukų folikulus, o tiesūs plaukai turi tiesius plaukų folikulus, banguoti plaukai turi lenktos formos folikulus. Garbanotų plaukų raitytuose folikuluose plaukų ląstelės formavimosi metu susijungia į kreivę, kurios išlinkimas kaitaliojasi su „išsipūtimu“ (kaip raidės „S“). Beaugant tokiam plaukui jis daugiau turi besikaitaliojančių kreivių. Tačiau garbanotų plaukų folikulai raitydamiesi suformuoja plokštesnį plauką – kuo daugiau plaukas garbanojasi, tuo jo forma daugiau primena priplotą ovalą. Rezultate, kada plauko ląstelės sukietėja jie ne tik tampa garbanoti, bet ir turi plokštaus ovalo formą. Garbanotas plaukas visad auga garbanotu ir jeigu mes staiga patrauksim tokį plauką, ištiesindami jį, o po to paleisim įtempimą, jis vėl sugrįš į pirmykštės garbanos formą.