Medžiagų apykaitos pakitimų atvejais sutrinka plauko svogūnėlio maitinimas. Plaukai, kaip ir kiti mūsų organizmo organai yra gyvybingi ir gerai vystosi tik tada, kai yra normali medžiagų apykaita, laiku ir pakankamai gaunamos visos būtinos medžiagos. Sutrikus medžiagų apykaitai, plaukams trūksta kai kurių medžiagų, ir vietoj reikalingų jie gauna medžiagas, galinčios neigiamai paveikti jų vystymąsi. Viršsvoris, riebalų sankaupos skatina galvos odos riebalinę sekreciją ir tiesiogiai įtakuoja plaukų būklę.

Viena svarbiausių plaukų augimo sąlygų yra pilnavertis maitinimasis. Su maistu mes turime kasdien gauti reikiamą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mikroelementų ir kt. medžiagų būtinų normaliam organizmo vystymuisi ir gyvybės palaikymui. Maisto produktai aprūpina organizmą energija, plastinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurios reikalingos gyvybinių procesų reguliavimui. Kita vertus besaikis tam tikrų produktų vartojimas irgi nėra pageidautinas, pavyzdžiui, labai riebūs maistas veda prie galvos odos riebalinių liaukų hiperfunkcijos, kas tiesiogiai įtakuoja plaukų būklę. Racionalus maitinimas subalansuoja energijos gavimo ir sunaudojimo procesus.

Stresai, nemiga, neurozės, nervų trofikos sutrikimai – tai pakankamai paplitusios plaukų slinkimo priežastys. Įtemptas gyvenimo ritmas, darbo intensyvumo padidėjimas labai žemo judėjimo aktyvumo fone „pagimdo“ eilę ligų, susijusių su nervų sistemos įtempimu. Šio įtempimo pasiekoje organizmas negali atsipalaiduoti ir atgauti psichinę pusiausvyrą. Nervų sistemos įtampa neigiamai veikia visą mūsų organizmą – kraujotaką, virškinimą, mažina energijos lygį. Įtemptas gyvenimo būdas veikia virškinimą, pastarąjam sutrikus suprastėja maistingų medžiagų absorbavimas, sutrinka normalus plaukų augimas. Viskas mūsų organizme, plaukų šaknys taipogi, gauna maistingas medžiagas iš kraujo ir turi nervų trofiką. Kiekvieno nervo galūnė, kuri yra pritvirtinta prie plauko folikulo, išskiria tam tikras medžiagas. Šių medžiagų kiekis yra proporcionalus nervų centrų tonusui, iš kurių ima savo pradžią nervų galūnės. Labai dažnai, esant plaukų slinkimui, nervų centrų tonusas ir šių medžiagų kiekis yra nepakankamas normaliam plaukų vystymuisi ir augimui.

Nepagrįstai didelis stiprių vaistų vartojimas paskatina plaukų slinkimą, ypatingai silpnina plaukus besaikis antibiotikų ir hormonų preparatų vartojimas.

Paveldėto plaukų slinkimo geno medikams nepavyko nustatyti, tačiau yra įrodyta, kad labiausiai paplitusio plaukų slinkimo priežastis yra nepaprastas jautrumas plaukų folikulų tam tikrose viršugalvio zonose hormono dehidrotesterono formai yra būdingas ne visiems, kas leidžia kalbėti apie paveldimumo faktorių.

Padidėjęs plaukų slinkimas gali atsirasti dėl įvairesnių fiziologinių organizmo persitvarkimų. Neštumo metu, po gimdymo, brendimo ir menopauzės periodu dėl įvairiausių organizmo sutrikimo priežasčių plaukai gali pradėti plonėti, retėti, slinkti. Pernelyg uolus sportavimas, reikalaujantis didelio kalorijų kiekio, kai šių kalorijų poreikis nėra patenkinamas, gali taip pat sąlygoti plaukų būklės pakitimus.

Endokrininės sistemos sutrikimai tiesiogiai sąlygoja plaukų slinkimą. Skydliaukės gaminamas gipofizės hormonas dalyvauja organizmo ląstelių kūrime iš proteino, proteino dėka gerai auga kaulai, sausgyslės, plaukai, nagai. Jeigu yra šio hormono trūkumas organizmui nepakanka proteino, plaukai prastai auga ir gali parasidėti nuplikimas. Kepenų, inkstų, antinksčių veiklos sutrikimai skatina uždegiminius procesus, veda prie toksinių medžiagų sankaupų. Sutrikus tulžies puslės veiklai prasideda jo uždegimas, dešinėje galvos dalyje iš priekio plaukai pradeda labiau slinkti ir žilti nei iš kairės pusės (tas pats kai yra akmenukų tulžies puslėje).

Virškinimo trakto ir storojo bei plonojo žarnynų veiklos sutrikimai, vidurių užkietėjimas – gana dažnai gali išprovokuoti plaukų slinkimą. (Simptomai: alergija, nemalonus kvapas iš burnos, diarėja, negalavimas ar net vėmimas). Esant normaliai skrandžio ir žarnyno veiklai iš mūsų organizmo reguliariai yra pašalinamos nereikalingos organizmui medžiagos, kurios patenka į jį su maistu. Sutrikus žarnyno funkcijai, atsiranda šių medžiagų sankaupos ir vidurių užkietėjimas, o tai reiškia, kad nereikalingos medžiagos besikaupiant nuodija mūsų organizmą.

Esant kraujotakos sutrikimamas (siptomai: padažnėjęs, nepastovus pulsas, krūtinės ląstos širdies srities suspaudimo jausmas, “šalančios” galūnės – rankų ir kojų pirštai, kartais būna žalsvas veido atspalvis) plaukai negauna tinkamo maitinimo, plonėja, slenka.

Plaučių ligoms pasireškus (simptomai: sunku kvėpuoti, deguonies stoka, kosulys iš bronchų ar plaučių, nusilpęs balsas) ypatingai viršugalvyje pradeda mažėti plaukų. Bent kokios formos netaisyklingas kvėpavimas taip pat mažina reikiamo deguonies kiekio patekimą į organizmą ir įtakuoja plaukus.

Reumatai, įvairūs artritai, kaulų ligos, rankų ir kojų sąnarių skausmai ir silpnumas  ir kt. skatina plaukų plonėjimą. Sprando osteochondrozė turi didelę įtaką į plaukų slinkimą dėl stuburo sprando srities nervų trofikos sutrikimo.

Nesveikas gyvenimo būdas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, nuolatinė fizinė ir psichinė įtampa, bloga laikysena, judesių stoka ir kt. skatina papildomą kraujotakos sistemos įtampą, ženkliai silpnina plaukų augimą ir būklę.