Hipertrichozė – pernelyg didelis plaukuotumas tose vietose, kur neturėtų augti plaukai, o turėtų būti tik pūkelio plaukeliai. Būna pas vyrus ir pas moterys. Hipertrichozė yra skirstoma į kelias rūšis:
* Įgimta pūkelio hipertrichozė – pirminiai (embrioniniai) plaukai nėra pakeičiami pūkelio ir antriniais plaukais, auga iki 10 cm ilgio ir daugiau, gali pasireikšti koks nors genetinis sindromas.
* Įgyjama pūkelio hipertrichozė – iš plauko folikulo, kur turėtų augti pūkelio plaukas, pradeda formuotis embrioninis plaukas. Ši būklė yra piktybinių navikų formavimosi perspėjimo ženklas. Yra pastebėta, jog pas 98 proc. vėžinių ligonių atsiranda šis plaukų susirgimas prieš keletą metų iki pasireikš viena ar kita vėžio forma.
* Vaistų hipertrichozė – prasideda vienodas skirtingų kūno vietų plaukuotumas dėl kai kurių vaistų preparatų vartojimo: kortikosteroidų, ciklosporino, streptomicino, diazoksido, minoksidilo, penicillamino, psoraleno.
* Simptomatinė hipertrichozė – prasideda dėl tokių organizmo susirgimų kaip porfirijos, galvos smegenų traumų, fetalinio alkoholio sindromo, dermatomiozito, išsekimo, nervų, anoreksijos.
* Traumų hipertrichozė – pasireiškia padidėjusiu plaukuotumu traumų, randų, odos sudirginimo vietose.

Hiperkeratozė - esant šiam susirgimui plaukų struktūros pakitimai kaitaliojasi su odos pažeidimais ir folikulų pažeistume, atsiranda ragenos kamšteliai, kurie paspaudus ir prisilietus primena prisilietimą prie tarkos. Gydomas šis susirgimas masažu, ultravioletinių spindulių procedūromis, augaliniais adaptogenais, vitaminu A. 

Hipotrichozė - nepakankamas plaukų folikulų vystymasis tuose kūno vietose, kur turėtų būti normalus plaukuotumas, pavyzdžiui, galvos odos srityje. Dažnai šis susirgimas yra susiję su embriono vystymosi sąlygomis motinos įsčiose ir su motinos sveikatos būkle neštumo metu. 

Pilkas plaukų pigmentavimas – pigmento melanino plaukų struktūroje trukumo pasekmės, gali būti įgimtos arba gali išsivystyti netrukus po gimimo. Bet kurio atveju, tai dažniausia yra susiję su motinos mitybos kokybe ir embriono organizmo gebėjimu pasisavinti reikalingas vystymuisi medžiagas ir jo sveikatos būklę bei mitybos kokybę po gimimo. 

Ankstyvus pražilimas kai kuriose plaukuotos galvos dalies vietose (dalinis pražilsimas) arba visai galvai atsiranda dažniausia po emocionalaus streso, ilgalaikio fizinio ir psichologinio nuovargio, dėl kai kurių organų veiklos nukrypimu nuo normos brendimo metu, dėl prastos mitybos, dėl susirgimų gydymo pasekmių, dėl traumų, bet būna ir paveldėtas.

Įaugę plaukai – dažniausia būna barzdos, kaklo srityse, ypač jei nešiojami ankštų apykaklių drabužiai, gali būti nuo skutimosi (mechaniniai faktoriai). Tai susirgimas, kai plaukų galiukai nestyra į išorę, o išsilenkiant įaugą atgal po odos epidermio viršutinį sluoksnį, ten susidaro smulkūs mazgeliai, kurie sukelia niežėjimą, dažnai yra gana skausmingi. 

Hirsutizmas – padidėjęs plaukuotumas pas moteris pagal vyrišką tipą: veido, krūtinės, pilvo, nugaros ir kt. vietų srityse. Esant hirsutizmui papildomai gali prasidėti nuplikimas (androgenų alopecia), inkštirų kiekio, raumenų masės padidėjimas, charakterio, menstruacijų ciklo pokyčiai. Pagrindinės priežastys: padidėjusi androgenų / testosterono sekrecija ir kitų androgenų sekrecijos sumažėjimas, kartais tai pasireiškia neštumo ir klimakso metu; Icenko-Kušingo sindromas; antinksčių ligos; įgimta antinksčių žievės hiperplazija; antinksčių žievės navikų androgenų sekrecija; vaistų vartojimas (androgenai, anaboliniai steroidai, neoraliniai kontraceptyvai); endokrininės sistemos disfunkcija. Šeimos ar konstitucinis hirsutizmas – pasireiškia dėl genų, yra gan normali būklė, ypač kai kitų šeimos narių / giminių endokrininės sistemos veiklos sutrikimų nėra. Ideopatinis hirsutizmas neturi matomų priežasčių, tačiau manoma, kad gali būti susijęs su kai kurių fermentų veiklos sutrikimo ir padidėjus plaukų folikulų jautrumui androgenų poveikiui.