Kad tinkamai pasirūpinti oda, reikia žinoti kokio tipo ji yra. Sveika oda gali būti keturių pagrindinių tipų: normali, sausa, riebi ir mišri (kombinuota). Tačiau dažniausia susiduriama su "nesveika" oda, kuri yra suskirstoma į jautrią, vystantį (greitai senstanti) ir problemišką. Odos tipą reikia nustatinėti bent kartą per sezoną, nes priklausomai nuo metų laiko, mitybos, gyvenimo būdo, amžiaus, oda gali pasikeisti, iš riebios ar kombinuotos tapti sausa, iš normalios tapti kombinuota, sausa ar riebi; pagaliau to paties individo oda gali susidėti iš sausų, normalių, riebių ir netgi ,,problemiškų” sričių. Apibendrinant galima pasakyti, kad odos skirstymas į tipus gana sąlygiškas nes tarp skirtingų odos tipų yra tikrai daug pereinamųjų stadijų.

 

Normali oda yra minkšta, elastinga, glotni, be dėmių, porų, inkštirų, jos išvaizda sveika, spalva švelni ir lygi. Normalioje odoje subalansuotas riebalų ir drėgmės kiekis, todėl liečiant ji neatrodo nei sausa, nei riebi. Normali oda nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau reikalauja elementarios priežiūros ir apsaugos nuo kenksmingų aplinkos poveikių. Ją reikia periodiškai valyti ir drėkinti.
Sausa oda yra jautri, matinė, elastinga, šilkinė prisilietus, plona. Iki tam tikro laiko atrodo puikiai, tačiau ji yra lyg permatoma ir švyti iš vidaus bei labai greitai sensta ir anksti susiraukšlėja. Sausa oda bijo visko: saulės, vėjo, jūros vandens, oro temperatūrų svyravimo, stiprių kosmetinių preparatų, muilo, greitai sudirginama. Tokia oda reikalauja tikslinės pastovios švelnios priežiūros, apsaugos ir drėkinimo.
Riebi oda visada blizga, jos paviršius riebaluotas, turi grubią struktūrą, dažnai pasitaiko inkštirų ir spuogų, matomos, paprastai išsiplėtusios poros, ji primena ,,apelsino žievelę”. Tačiau riebi oda ilgiau išsaugo elastingumą ir senėjimo procesas prasideda ženkliai vėliau, nei sausos odos. Deja, tokia oda greičiau parausta, susidirgina, yra linkusi šerpetoti, ją reikia dažniau valyti ir apsaugoti nuo dirginimo.
Mišri oda išsiskiria netolygia sandara, kai kuriose vietose būna riebi, o kitose vietose – sausa. Metams bėgant, mišraus tipo oda gali keistis – paprastai į normalią. Priežiūra turi būti parinkta pagal šiuos odos ypatumus.

Jautri oda - bet kurio tipo oda reaguoja į išorės poveikius, tačiau jautrios odos ypatumas yra jos perdėtoje reakcijoje į įprastus dalykus, tai gali būti paraudimas, dirglumas, polinkis į alerginius reiškinius ir pan. Jautri oda paprastai yra lygi, glotni, šiek tiek permatoma, po ja aiškiai matomos kraujagyslės. Šios odos priežiūrai itin svarbūs tausojantis valymas ir geras maitinimas. 

Vystanti oda - tai oda su senėjimo požymiais, kurių pasireiškimas ,, aplenkia” tam tikro amžiaus ribas, pavyzdžiui, dėl išankstinio senėjimo, susijusio su ultravioletiniu spinduliavimu, medžiagų apykaitos sutrikimais, kepenų ir žarnyno ligomis bei kitais susirgimais ar negalavimais, su rūkalų bei alkoholio perdozavimu, su poilsio stokos ir pan. Tokios odos priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, pastangų ir atitinkamų stiprinamųjų ar gydomųjų priemonių bei procedūrų.

Problemiška oda tai riebi odą su ryškiu polinkiu į inkštirus, ypač esant chroniškai šios patologijos eigai ir periodiškiems atsinaujinimams. Apibendrinant problemišką odą – tai ne tiek ,,nesveikas” riebios odos variantas, kiek viso organizmo, jo vidaus organų ir sistemų veiklos sutrikimų liudijimas. Ir šiuo požiūriu problemiška oda yra stiprinamosios priežiūros bei terapijos dėmesio objektas.