Paveldėtas plikimas (Alopecia Androgenetica) tikrai yra žmonijos istorijos dalis nes yra paminimas rankraščiuose nuo gilios senovės. Dar daugiau: evoliucijos požymiai rodo, kad Alopecia Androgenetica egzistuoja daugiau negu dabartinė žmonija, nes mums artimiausi nepriklausantys žmonių giminei primatai orangutanai ir gorilos taipogi gali turėti Alopecia Androgenetica. Taigi Alopecia Androgenetica yra labiausia paplitusi plaukų netekimo forma ir gali būti apibūdinama kaip viena iš mūsų pagrindinio genetinio fenotipo sudedamoji dalis. Mūsų dienomis žmonių, visiškai nepaveiktų vienos ar kitos Alopecia Androgenetica formos statistiniais duomenimis jau yra mažuma. Taigi galima netgi teigti šiems nepraplikusiems „laimingiesiems“ kad jie faktiškai yra nukrypimas nuo normos! Vienas iš pirmųjų šiuo susirgimu pradėjo nuodugniau domėtis ir aprašė šiuolaikinės medicinos pradininkas Hippokratas, kuris pats tapo Alopecia Androgenetica auka. Jis ir suteikė nuplikimui terminą Alopecia (nuo lotynų kalbos žodžio „alopex“, kuris reiškia "lapė", nes lapėms yra būdinga „plikti“ - prarasti savo kailį dideliais lopais dėl kasmetinio šėrimosi). Medicina ilgai pripažindavo Alopecia Androgenetica kaip paveldėtų sisteminių susirgimų išdava susijusia su lytiniu brendimu. Antikinės Graikijos daktarai pastebėjo, kad vyriško tipo viršugalvio nuplikimas gali pasireikšti vyrams bet kokiame amžiuje po lytinio subrendimo. Jie užfiksavo, kad pas jaunus iškastruotus berniukus prieš lytinį brendimą nesivysto Alopecia Androgenetica nepaisant jų giminės ir artimųjų genetinio polinkio į tai, tačiau berniukams, kuriuos kastravo lytinio brendimo metu ar po jo ji galėjo išsivystyti. Dabar mes žinome, kad priežastis jų stebėjimui buvo pagrįsta tuo, kad kastravimas prieš lytinį brendimą leidžia sustabdyti Androgenų poveikį į plaukų folikulus lytinių liaukų veiklumo metu paauglystėje. Kastravimas po lytinio brendimo pradžios šiuo atžvilgiu yra pavėluotas. Vieną kart Androgenų paveiktiems plaukų folikulams lemta tapti jautriais Androgenams ir tuomet gali išsivystyti Alopecia Androgenetica. Nepaisant dažno pavadinimo „vyriško tipo nuplikimas“ Alopecia Androgenetica dažnai pasitaiko ir yra pagrindinė plaukų netekimo forma pas moteris. Ji vystosi palaipsniui plaukų folikuluose, sutrumpinant aktyvaus plaukų augimo fazėje Anagen esančius plaukus ir paliekant vis daugiau plaukų folikulų ramybės / iškritimo Telogen / Expgen fazių stadijose. Pas vyrus toks plaukų slinkimas yra apribotas viršugalviu, tuo tarpu kaip pas moteris dažniau pasireiškia kaip bendras išsklaidytas (difuzinis) plaukų nuplonėjimas, kuris kartais gali apimti visą plaukuotą galvos dalį iki visiško skalpo nuplikimo. Alopecia Androgenetica paveikia apytikriai 50-80 proc. europiečių vyrų. Kaip taisyklė ją turi apie 30 proc. 30-mečių vyrų, apie 40 proc. keturiasdešimtmečių vyrų ir apie 80 proc. aštuoniasdešimtmečių vyrų. Skirtingų etninių grupių vyrai turi skirtingą imlumą Alopecia Androgenetica vystymuisi. Aziečiai vyrai turi panašų plaukų nuplikimo progresavimą su amžiumi, tačiau tikrųjų nuplikimų procentas pas juos yra ženkliai mažesnis negu pas baltaodžius vyrus. Statistiniais duomenimis aziečiai maždaug per pus mažiau turi Alopecia Androgenetica atvėjų, nei europiečiai. Amerikos indėnai ir afrikiečiai taipogi turi mažiau Alopecia Androgenetica atvėju, nei europiečiai. Šis skirtumų dažnumas tarp rasių parodo, kad genetinis polinkis yra tikrai svarbus faktorius Alopecia Androgenetica jautrumui. Plaukų slinkimas pas moterys iš pradžių pastebimas pas dvylikmetes – keturiolikmetes merginas, gerokai ankščiau nei pas vyrus. Tačiau skirtingai nuo vyrų Alopecia Androgenetica neįtakuoja daugaiu moterų didėjant jų amžiui, pavyzdžiui moterims su Alopecia Androgenetica po penkiasdešimties metų plaukų slinkimas nepadidėja. Statistiniais duomenimis Alopecia Androgenetica pasireiškia 20-40 procentų moterų, taigi tai parodo, kad moteriška Alopecia Androgenetica yra viena iš geriausia saugomų šiais laikais paslapčių.