Oda yra pats didžiausias žmogaus organas, kuris apima apie du kvadratinius metrus. Odos storis skirtingose kūno vietose gali svyruoti: pati ploniausia oda yra akių vokų oda (iki 0,05 mm) ir pati storiausia oda yra kojų padų oda (iki 0,6 mm). Išskyrus kojų padų ir rankų plaštakų bei lūpų visa kita oda yra padengta plaukais. Galvos plaukuotos dalies oda nelabai stipriai skiriasi savo struktūra nuo kitų kūno dalių odos. Bet galvos plaukų folikulai esa giliau po oda nei plaukų folikulai kitų kūno vietų.

 

Oda yra gyvas organas, dengiantis visą kūną, kuris atsinaujina iš vidaus ir nuolat keičiasi. Ją sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: epidermis (tai danga, apsauganti tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio), derma (šiame sluoksnyje yra daug nervų galūnėlių ir didelis kapiliarų tinklas) ir hipoderma (poodinis ląstelynas, jungiamojo audinio sluoksnis).

 

Getorogeninė odos struktūra gaunama iš ektodermos ir mezodermos embriono, duodančio pradžią epidermiui (1 - išorinis suragėjes odos sluoksnis) ir dermai (2 - pati oda); šių sluoksnių ribose yra specializuoti priedai, tame tarpe sensoriniai nervai, riebalų ir prakaito liaukos bei plaukų folikulai. Pati oda (derma) remiasi į poodinę medžiagą hipodermą (poodinis riebalų sluoksnis - 3), kuri yra sudaryta iš laisvų kolageno pluošto kilpų, riebalinių ląstelių ir raumens audinio. Odos audinių struktūros tankumas priklauso nuo vietos žmogaus organizme, taip vidutiniškai 1 kv.cm odos apytiksliai yra sudarytas iš 10 plaukų folikulų, 15 riebalinių liaukų, 100 prakaito liaukų, 0,5 m kraujagyslių, 2-jų metrų nervų su 3000 nervų narvelių ant nervų galiukų, 200 nervų galiukų reakcijai į skausmą, 25 spaudimo receptorių jutiminiams stimulams fiksuoti, 2-jų šalčio receptorių bei 12-kos aukštos temperatūros receptorių.